kliukena

kliùkena sf. (1) į drebučius panaši masė: Riešutų kanduolus suvirina į kliukeną ir valgo Šts. Vaiko rankelės riebios kaip kliukenelės Šts. | Puolamąją ligą gydo su debesų kliùkena Šts. | prk.: Kad tokioj jaunystė[je] tiek nusipena ir į tokią kliùkeną pavirsta (pasidaro labai riebus, minkštas, sudribęs), tai nebereik blogiau Brs. | keik.: Nerokuokis teip drūktai, neliurškėk, kliùkena! Dr.